Apie nevykėlį vyrą, karininkus ir Petriuką

Žmona:
- Ką tu darytum, jeigu aš numirčiau?... Nu ką tu darytum?!
Pauzė. Žmona:
- Rimtai - ką tu darytum? Vestum kitą?
Pauzė. Žmona:
- Vestum vėl, jei aš numirčiau? Vestum?
Vyras:
- Mhm... Ne.
Žmona:
- Vestum vestum. Juk tau patiko mūsų vedybos? Ką?
Vyras:
- Mhm... Na, gal ir vesčiau...
Žmona:
- Va, matai.
Pauzė. Žmona:
- O judu miegotumėte mūsų lovoje?
Vyras:
- Nu... Tai o kur mudu dar galėtume miegoti?
Žmona:
- O paveikslus, bižuteriją, vonios apstatymą, kilimus, rankšluoščius, virtuvės rakandus - pakeistumėt viską pagal jos skonį?
Vyras:
- Taip... Manau, tai būtų normalu.
Žmona:
- O jinai naudotųsi mano golfo lazdomis?
Vyras:
- Ne. Jinai kairiarankė.
Pauzė. Vyras:
- Šūdas...

Stovi kariuomenės vadas prieš eilinius ir sako:
- Kas važiuos bulvių kasti, žingsnį į priekį!
Vienas kareivis žengė:
- Aš!
Kariuomenės vadas sako:
- Gerai, važiuojam. Kiti eis pėsti.

Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Tas jo klausia:
- Kas tau nutiko?
- Ai, norėjau gerą darbą padaryti...
- Kaip?!
- Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Tai va ir gavau į akį.
- Nu, o tai antras iš kur?
- Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal...