Apie ožkas, piktą Petriuką ir šerifus

Pas motiną ožką ateina sūnus ir klausia:
– Kaip aš atsiradau?
– Buvau aš graži ir jauna, bėgiojau po lankas ir sutikau elnią. Taip ir atsiradai tu.
– O kaip tėtis? – klausia sūnus.
– O tėtis kaip buvo ožys taip ir liko!

***

- Džonai, kodėl tu šiandien metro taip juokeisi? Man grūstys išvis nekelia juoko…
– Man irgi, bet kai vyriškis, stovėjęs šalia, į mano kelnių kišenę įkišo savo piniginę, aš negalėjau susilaikyti…

***

Moteris yra kaip kelių policininkas – nesąmonių prikalba, nuotaiką sugadina, pinigus paima, o tu dar ir kaltas.

***

Skambutis 4 val. ryte:
– Alio, pas jus avinų banda neprabėgo?
– O tu ką, atsilikai?

***

Petriuko mamytė virtuvėje girdi, kaip įsijautęs mažius svetainėje žaidžia su didžiuliu žaisliniu geležinkeliu:
– Visi šunsnukiai, kas jau atvažiavote, .. .. iš traukinio ir atlaisvinkit kuo greičiau vietą kitiems. O tie .., kas tik dabar susiruošėt važiuoti, paruošiat bilietus ir greit lipate su savo čemodanais, sėdate ir varom. Traukinys šikancių nelaukia!
Mama, pašiurpusi, šoka prie Petriuko:
– Šiuose namuose toks leksikonas nevartojamas. Dabar eik į savo kambarį, ten stok į kampą dviems valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi vėl būti laisvas.
Padarė pietus, paskaitė laikraštį, na, ir po poros valandų į virtuvę atslinko Petriukas:
– Mama, gal jau galiu žaisti, dvi valandas kampe jau atstovėjau…
Mama:
– Gerai, atbuvai bausmę, gali vėl žaisti. Petriukas grįžo prie geležinkelio.
Ir girdisi vėl :
- Atvykusius keleivius prašome tvarkingai palikti vagoną, nepamirškite savo daiktų. Išvykstančius prašome neskubėti, susinešti visą savo bagažą į vidų, patogiai įsitaisykite…
Mama šypsosi patenkinta ir nustebusi.
O Petriukas tęsia:
-Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tie, kuriuos užpiso dviejų valandų vėlavimas, eikit ir skųskitės tai stervai virtuvėje!

***

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Jonuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Jonuką.

***

Jungtinės Valstijos, viena iš pietinių valstijų. Plentu milžinišku greičiu lekia “Ferrari”. Mašiną pastebi šerifas, puola vytis, po kiek laiko kažkaip sustabdo. Prieina prie “Ferrari”, o ten – tokia miela graži blondinė. Prasideda pokalbis.
Šerifas, su pasitenkinimu:
– Iš jūsų bauda už greičio viršijimą!
Blondinė (nustebusi sumirksi):
– Ką? Virš… ko? Iš manęs ką?
Šerifas, pasityčiojamai:
– Greitis yra atstumas, kurį nuvažiavote, padalintas iš laiko, kurį važiavote… O bauda – tai suma pinigų, kurią privalote sumokėti…
– O iš kur jūs žinote, iš kur aš važiavau? Sekėte mane nuo pat namų, žinote, kur aš gyvenu?
– Aš nežinau, kur jūs gyvenate.
– Kaip tai nežinote? Jūs gi pats tik ką prisipažinote, kad išmatavote atstumą, kurį aš pravažiavau! O aš važiuoju iš namų!
Šerifo balse pasigirsta nuovargis:
– Greitį mašinoje rodo spidometras. Aš važiavau paskui jus ir žiūrėjau į spidometrą. Jūs viršijote leidžiamą greitį.
Blondinė (nustebusi sumirksi):
– Kas yra spi… do… metras?
Šerifas (pradeda nervuotis):
– Žiūrėkite, jūsų mašinoje yra toksai ratukas. Matote? Ant jo yra rodiklytė. Matote? Kai jūs važiavote, šita rodiklytė buvo štai už šito brūkšniuko!!!
– O iš kur jūs tai žinote? Jūsų gi čia nebuvo! Kaip jūs tai nustatėte? Aš turiu skubiai paskambinti savo advokatui!!!
Šerifą apima neviltis:
– Skambinkite…
Blondinė išsitraukia mobilų telefoną, greitai surenka numerį ir ima šaukti:
– Žoržai, Žoržai!!! Aš plente numeris 19!!! Greitai atvažiuok!!! Mane sustabdė nepažįstamas vyras, kuris prisipažino, kad neteisėtai seka mane nuo pat namų ir dar, jis įtaisė mano mašinoje kažkokį daiktą, kuris stebi viską, ką aš darau, ir dabar tas vyras reikalauja iš manęs pinigų!!!
Šerifas greitai įsivaizduoja teismą, blondinės advokatą, ilgus posėdžius, naujus kvailos blondinės nusišnekėjimus…
Išsigąsta ir greitai taria:
– Ledi, atleiskite, aš jus su kažkuo supainiojau, galite važiuoti, jūs laisva.
Blondinė padeda ragelį, parodo šerifui įžeidžiantį gestą, numina greičio pedalą iki pat dugno ir nulekia plentu tolyn. Šerifas, susimąstęs, pats sau taria:
– Na, ir kuris iš mūsų yra buka blondinė?…