Apie Petką, vyrus ir žmonas ir nuogą moterį

Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė... Per antrą dalį Petkai šikt užsinorėjo...
Čiapajevas sako:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot... Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja... Žvilgt į kitą - ten tas pats... Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną... Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Nu, Petka, nu tu duodi... Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė... Kada tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė: "Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...

Atvažiavo vyras su žmona į savo kolektyvinį sodą, atsivežė ir šunį. O jų labai pikta kaimynė laikė baltą triušį, kurį labai mylėjo. Dirba jie daržuose ir pamato, kad jų šuo atsineša įsikandęs kaimynės triušį, kuris jau yra negyvas, žemėse išvoliotas. Išsigando žmonės. Kas dabar bus? Ir sugalvojo... Išprausė triušiuką, nunešė ir padėjo atgal į narvą. Dirba jie toliau. Staiga pasigirsta baisus klyksmas iš kaimynės sodo.
– Kas atsitiko, kaimyne?
– Taigi vakar mano baltasis triušiukas numirė. Aš ji gražiai palaidojau, o jis negyvas atgal į narvą sugrįžo.

Taksi stabdo nuoga moteris. Taksistas sustoja. Važiuodamas vis dairosi atgal į nuogą moteriškę. Ši neapsikentusi sako:
- Ką, nuogos moters nematei?
Taksistas atsako:
- Mačiau, bet norėčiau pažiūrėt, iš kur tu pinigus ištrauksi.

Susituokė vyras ir moteris. Po vestuvių jis jai ir sako:
- Kadangi dabar TU mano žmona, turi gerbti mano įpročius. Aš jų turiu tris: kiekvieną trečiadienį aš su draugais žaidžiu futbolą. Lietus, sniegas, kas beatsitiktų FUT-BO-LAS. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Kiekvieną penktadienį aš su draugais žaidžiu PO-KE-RĮ! Supratai???
- Supratau, - atsako žmona.
- Ir pagaliau paskutinis įprotis. Kiekvieną sekmadienį aš važiuoju žvejot. Žiema, šaltis, gimimo dienos - man tas pats - aš važiuoju ŽVE-JO-TI. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Na, ir ką pasakysi?
- Kad aš viską supratau, - atsako ji.
- Prieštaravimų bus?
- Ne, - vėl atsako ji.
- O tai galbūt pas tave irgi yra kažkokie įpročiai?
- Taip, bet tik vienas. Kiekvieną vakarą, 9 val. vakaro, aš myliuosi.
Yra vyras namuose, nėra vyro namuose - man tas pats - AŠ MY-LIUO-SI! Supratai?