Apie stebuklingus bučinius ir jaunas plaštakes

Supykęs sūnus tėvams:
-Man nusibodo pastoviai būti su jumis, visada grįžti nurodytų laiku. Aš noriu romantikos, laisvės, alaus, merginų, aš to noriu ir nebandykite manęs sulaikyti.
Sūnus ryžtingai eina prie durų, kur jį pasiveja tėvas.
-Tėve, aš gi sakiau nebandykite manęs sulaikyti…
-Aš, sūnau tavęs nestabdau, aš su tavimi…

***

Truputį nuobodžiaujantis vaikinas per firmą užsisako prostitutę į namus. Po kiek laiko ši atvažiuoja, rengiasi, tačiau bičui kilo visokiausių negerų įtarimų. Jau tokia kūdutė, tokia nesubrendusi pasirodė, kad jam iš karto pakvipo straipsniu už nepilnamečių tvirkinimą.
- Ei, mažute, palauk... Gal gali pasakyti, kiek tau metų?
- Jau trylika, - atsako ši išdidžiai.
- Kiek?! Trylika? - išsigąsta vaikinas. - Ne, ne! Tuomet jokiu būdu su tavimi nesimylėsiu. Renkis ir važiuok iš čia. Tik ne su trylikamete!
Mažoji tik išdidžiai trukteli pečiais:
- Fyy... Pamanyk, koks prietaringas!

***

Poručiko Rževskio klausia:
- Poručike, sakykit, kada jums greičiausiai mergina leido pabučiuoti į lūpas?
- Iškart, vos susipažinau.
- Na ir ką jinai jums pasakė dėl tokio įžūlumo?
- O aš nežinau, nes jinai man keliais užspaudė ausis...

***

Jaunuolis su mergina sėdi ant suoliuko. Jaunuolis labai kuklus. Na, o merginai norisi, kad jaunuolis ją pabučiuotų, ji ir sako:
- Oi, man skruostą skauda!
Jaunuolis bučiuoja ją į skruosta.
- Na kaip, dabar, skauda?
- Ne, neskauda.
Po kiek laiko:
- Oi, man kaklą skauda!
Jis tik čmok jai į kaklą:
- Na, kaip, skauda?
- Ne, neskauda.
Šalia sėdi senis ir klausia:
- Jaunuoli, jūs nuo hemorojaus negydote?

***

Vienas kalinys pasakoja kitam:
- Žinai, mane pasodino už tai, kad papasakojau žmonai anekdotą. Aš pats jį sugalvojau. Na, žmona, kai išgirdo jį, tai ėmė taip juoktis, kad numirė. Taip ir pakliuvau į teismą. Ten teisėjas pareikalavo, kad papasakočiau anekdotą ir jam. Aš papasakojau. Teisėjas iš karto ėmė juoktis ir numirė. Taip pat numirė ir prokuroras, advokatas, tarėjai... Kiek žinau, po trijų dienų numirė ir mentai...

***

Iš policininko Petraičio pasiaiškinimo: "O paskui sulaikytasis ėmė daužytis šonkauliais, veidu ir kitomis jautriomis kūno dalimis per mano batus..."

***

Dumia plentu brangus mersas, jam iš paskos - greitukė ir ugniagesiai. Mersą stabdo kelių patruliai. Sustoja iš paskos ir greitukė, ir ugniagesiai. Policininkai liepia jiems važiuoti, girdi, stabdę tik mersą. Tada sėdintysis prie merso vairo sako:
- Jie su manim.
Policininkai apstulbo:
- Kuriems galams?!
- Tai vis per jus, tai kur vaistinėlė, tai kur gesintuvas...