Ekologija prasideda virtuvėje

Virtuvė — centrinis kiekvieno būsto nervas. Ir nors namuose maisto gaminama vis mažiau, tačiau ekologijos, tradicijų ir sveikos mitybos šalininkai siūlo atsigręžti į savo namų virtuvę ir imtis šeimininkavimo. O kai kurie jų sukūrė tai, ką galima vadinti „žaliausiomis“ ir ekologiškiausiomis ateities virtuvėmis.

Maisto vojerizmas

Atrodo, kad virtuvės svarba daugelio vakariečių namuose vis mažta. Kaip tai, paklausite jūs, juk kulinarinių laidų, knygų ir žurnalų populiarumas didėja, o Jamie Oliveris ar Gordonas Ramsay patraukė ne tik Didžiosios Britanijos ar Jungtinių Valstijų, bet ir Lietuvos žiūrovų akį? Taip, akį, tačiau, kaip rodo statistika, pasimėgavę ekrane mikliai dirbančiais šefais ir jų kuriamais šedevrais, į virtuvę vėliau suka vis mažiau žiūrovų. Tai sunkiai paaiškinamas „maisto vojerizmas“, liudijantis, kad nors mes ir domimės kulinarijos subtilybėmis, tačiau vis daugiau virtuvių dulka nenaudojamos, o jų šeimininkai, prisižiūrėję gražių laidų, eina vakarieniauti į kavinę arba pasišildo greitai pagaminamų pusfabrikačių.
„Mums buvo lengviau atsisakyti maisto gaminimo nei kalbų apie maisto gaminimą ir jo stebėjimo“, — sako „The New York Times Magazine“ žurnalistas Michaelis Pollanas. Būtent todėl, autoriaus nuomone, pagrindinė kulinarinės žiniasklaidos srovė pasikeitė ir ėmė orientuotis nebe į žmones, kuriems patinka ruošti maistą, o į žmones, kuriems tiesiog patinka gardžiai pavalgyti.
Panašias tendencijas pastebi ir prancūzas, garsaus restorano savininkas ir šefas Alain Ducasse: „Prancūzijoje tebėra populiaru gamintis maistą namie su šeima ar draugais, bet tik savaitgaliais. Tai savaitgalio hobis, bet ne kasdieninė veikla.“ Ir tai, Ducasse nuomone, yra didžiausia Prancūzijos nelaimė, vedanti į gurmaniškųjų tradicijų išblėsimą ir prancūzų kaip gurmanų tautos šlovės netekimą.
Štai kodėl atsiranda tokie visuomeniniai judėjimai kaip „Slow Food“ (liet. „lėtas maistas“) Amerikoje. Jo aktyvistai vadovaujasi šūkiu „Greitas maistas — greitas gyvenimas ir išnykusios vietinės virtuvės tradicijos“. Trumpai kalbant, judėjimo tikslas — parginti liaudį į virtuves ir užuot vartojus sveikatą ir aplinką žalojančius pusfabrikačius, vėl pripratinti gaminti maistą patiems. Tačiau gaminti ne bet kaip, o sveikai ir, ne ką mažiau svarbu, ekologiškai. Kaip ir Alain Ducasse, judėjimo aktyvistai pabrėžia, kaip svarbu yra išsaugoti nacionalinius maisto gamybos ypatumus ir įvairių regionų maisto produktų įvairovę. Jie sako: nori sveikai maitintis, susibičiuliauk su ūkininku, iš kurio perki maisto produktus, žinok, kokioje aplinkoje atsiranda dešra, kurią dedi ant pietų stalo, matyk tą lauką, iš kurio skinamos tau braškės, ir tas vištides, iš kurių surenkami kiaušiniai tavo pusryčiams. „Slow Food“ — tai ne tik idėja, ne tik mitybos įpročiai, bet ir gyvenimo būdas.

Ateities virtuvė

Na, gerai, tarkime, kad mes esame tie pionieriai, kurie palaiko vietinius ekologiškus ūkius ir ant palangės augina krapus, bet ar to pakanka? „Ekokook“ kūrėjai sako, kad ne. „Faltazi Lab“ susibūrę jauni dizaineriai ir architektai mano, kad ekologija prasideda nuo namų, kuriuose gyvename, ir ieško būdų, kaip negriaunant to, kas yra, o tik pakeičiant kai kurias struktūrines detales (pradedant langais bei durimis ir baigiant baldais bei komunikacijos sistemomis) namus padaryti ekologiškesnius. „Kiekviena siena, kiekvienas balkonas, kiekvienas langas, kiekvienos durys, kiekviena palangė gali tapti ekoinstaliacijos atrama. Kiekvienas prietaisas, sujungtas su išoriniais tinklais (nuotėkos, šiukšlės) gali būti patobulintas taip, kad taptų ekologiškai naudingas. Visas būstą pasiekiantis oras, vanduo, vėjas ir saulė turi būti vertinami kaip resursai ir išnaudojami. Kiekvienas vandens lašas, prieš patekdamas į nuotekas, turi būti surinktas ir maksimaliai panaudotas. Lėtai, bet užtikrintai šių veiksmų suma ims keisti mūsų poveikį aplinkai į gerąją pusę“, — rašoma „Ekokook“ manifeste.
Taigi koks tai projektas? „Faltazi“ dizaineriai sako supratę, kad centrinis kiekvieno būsto nervas ir daugiausiai atliekų bei nuotekų sukurianti vieta — virtuvė. Todėl nuo jos ir reikėtų pradėti namų posūkius ekologijos link. Taip atsirado ši virtuvė, vadinama ateities virtuve.
„Ekokook“ — ne šiaip dizainas dėl dizaino ir ore kybančios idėjos. Kiekvieną detalę pagrindžia atlikti tyrimai ir skaičiavimai, o bendras rezultatas paiso ne tik ekologijos, bet ir vartotojiško patogumo standartų. Juk kad ir kaip norėtum rūšiuoti šiukšles, to nedarysi, jei artimiausiame kvartale nebus nė vieno stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerio. Lygiai taip pat ir čia: kūrėjai suprato, kad norint, jog darbas būtų ne tik graži koncepcija, o tikrovės vertas projektas, jį pirmiausia būtina padaryti patogų ir patrauklų vartotojui bei tinkamą masinei gamybai (tai sumažina gamybos kaštus).
Šį futuristinio dizaino bloką galima suskaidyti į dvi dalis. Pirmoji — kiekvienai virtuvei būtinas šaldytuvas, indaplovė, stalčiai indams bei maistui ir virtuvės rakandams sudėti. O šalia viso to įkomponuota sudėtinga atliekų rūšiavimo sistema, turinti penkis atskirus skyrius skirtingoms medžiagoms: stiklui, popieriui, metalui, plastikui ir organinėms atliekoms. Svarbiausias „Ekokook“ uždavinys buvo padėti sutvarkyti šiukšles taip, kad jų būtų kuo mažiau. Nesuyrančios atliekos, pavyzdžiui, stiklas, yra sudaužomas į smulkias šukes, metalas suspaudžiamas į kompaktiškus gabalėlius,o popierines šiukšles rankiniu prietaisu lengva susmulkinti ir padaryti mažas plytas.
Vanduo yra surenkamas, filtruojamas ir panaudojamas dar kartą — pavyzdžiui, laistyti augalams. Projekto autoriai apskaičiavo, kad tokiu būdu per dieną galima sutaupyti apie 15 litrų vandens — maždaug tiek, kiek reikia standartinei indaplovei vienam plovimui.
Jei to negana, pasakysime, kad yra įmontuotas netgi ekologiškas sliekų rezervuaras, kuriame vadinamąsias „žalias“ atliekas doroja sliekai ir jas paverčia kompostu. Rezervuaras pagamintas būgno principu ir kas parą pasisuka per vieną skyrių. Pasak dizainerių, per tris mėnesius gaunamas tobulas kompostas augalams tręšti.
Tai, ką matote „Ekokook“ virtuvės viršuje, ne papuošimai. Kai kuriuose „žaliuosiuose“ induose galima laikyti indus, kiti yra technologiniai prietaisai, pavyzdžiui, veikia kaip gartraukiai.