Ateina maža mergaitė pas savo tėtę, karininką, ir sako:
- Tėte, noriu drambliukų.
- Drambliukai pavargę, jiems reikia pailsėti. Kitą kartą.
- Nu, tėte, nu labai noriu.
- Negaliu, jie visą dieną bėgiojo, jiems pamiegoti reikia.
- Nu tėteaa...
- Negaliu.
- Tėteeeaaa!!!
- Nu gerai, bet tik neilgam. Pulkas, dujokaukes užsidėt! Bėgte marš!
***
Supykęs tėvas sako:
- Už tokius pažymius tikrai reikia duoti į kailį.
- Gera idėja, tėti. Aš žinau mokytojo adresą!
***
Vaikinas sako merginai:
- Durnė tu!
- Užtat graži.
- Kas tau taip pasakė?
- Tu.
- Ir tu patikėjai?
- Žinoma.
- Na, ir durnė.
- Bet užtat graži...
***
Mikė Pūkuotukais laiko rankose du balionėlius ir garsiai mąsto:
- Jei aš paimsiu žalią balionėlį, bitės pagalvos, kad aš žaliasis... Kad saugau gamtą... Ir manęs negels...
- Hmm...
- O jei paimsiu žydrą balionėlį, jos pagalvos...
- Hmm...
- Ne, visgi aš paimsiu žalią balionėlį...
***
Kalbasi tėvas su dukterimi:
- Noriu tave pradžiuginti. Tavo mylimasis manęs paprašė tavo rankos.
- Puiku, tėveli, bet man taip nesinori skirtis su mama.
- Ir nereikia, mano brangioji, gali ją pasiimti su savimi.
***
Jauna porelė linksmai leidžia laiką, juokiasi, bučiuojasi. Paprašo padavėjo meniu.
- Nežinau ką užsisakyti, - sako vaikinas.
- Užsisakyk greitąją, - staiga surimtėjusi sako mergina, - į kavinę ką tik atėjo mano vyras.
***
Paskambina jaunuolis į policiją ir sako:
- Čia šiltnamis?
- Ne.
- O kodėl su agurku šneku?
***
- Daktare, o kada mane išleisit iš ligoninės?
- Kai kardiograma išsitiesins.
***
- Girdėjai? Mūsų name gyvenantis profesorius Petras - p*derastas.
- Vo geras. Ir ko tik nesužinai apie žmones... Pusę metų kartu miegam, bet nežinojau, kad jis profesorius!
***
Per istorijos egzaminą dėstytoja klausia:
- Ar jums užduoti vieną sunkų klausimą, ar du lengvus?
Studentas:
- Geriau vieną sunkų.
- Gerai. Kur atsirado pirmasis žmogus?
- Afrikoje.
- Kodėl gi Afrikoje?
- O čia jau antras klausimas!
***
Vyrų vienuolyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį:
– Tėveli, aš pastebėjau, kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams!
Abatas ir sako:
– Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok – pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą!
Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia:
– Ne, ne, ne!!!
– Broli, kas nutiko? – klausia jo vienuoliai.
Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda:
– „Celebrate“! Originale buvo parašyta „Celebrate“, o ne „Celibate“!
***
Vyras išgirsta skambutį į duris, atidaro, o ten uošvienė. Ji ir skundžiasi žentui:
- Mane vyras išvarė, ar galiu keletą dienų čia pagyventi?
- Žinoma, įsikurkite ten, prie laiptų, kad netrukdytumėte kaimynui durų atsidaryti.
***
Mergina sako vaikinui:
- Kai tu išgeri, tu būni toks fainas...
- Kai aš išgeriu, tu taip taip pat tampi visai nieko...
***
Mirdamas žmogus nuo baisaus gripo prašo daktaro:
- Gydytojau, parašykite mano diagnozėje, kad numiriau nuo AIDS...
- Kodėl?
- Na, visų pirma, kažkaip gėda nuo gripo numirti. Antra, tegu po mano mirties prie mano žmonos niekas nei pirštu neprisiliečia. Ir, galų gale, tas bjaurybė, kuris mano žmoną penktus metus dulkina, tai tegu pasikaria!
***
Pasienis. Muitinininkas klausia žmogelio:
- Ką turite tame maišelyje?
- Vežu lesalo kanarėlėms, - atsako šis.
- Juk čia kava, - stebisi muitininkas. - Nejau jos ją lesa?
- Tai jų problema. Nenorės, galės nelesti...
***
Kalbasi du ūkininkai. Vienas pasakoja:
- Nusipirkau lenktyninį arklį. Jis daug ėda, daug geria, bet nesileidžia jodinėjamas.
- Ar tas arklys iš Bavarijos?
- Taip. Iš kur žinai?
- Mano žmona irgi iš ten...
***
- Aš jau metus nesikalbu su žmona.
- Kodėl?
- Nenoriu jos pertraukti.
***
Senas žvejys plauna kruviną irklą ir murma panosėj:
- Man nesvarbu, kaip tave vadina, Juozu ar Jėzumi, tu man čia per vandenį nevaikščiosi, žuvų nebaidysi...