Apie moteris, vaikus ir menininkus

Nemylėkit moterų gydytojų, jos sako: „Kitas!”
Pardavėjos sako: „Stok į eilę!”
Mylėkit pedagogęs, jos sako: „Pakartokime!”

***

Sėdi du vaikai: juodaodis ir baltaodis. Šnekasi:
– Klausyk, o kodėl tu toks juodas?
– Matai, kai mano mama buvo jauna, ji pamatė juodą vyrą ir labai išsigando. Ji pabėgo, bet kadangi buvo labai išsigandusi, tai aš gimiau juodas…
-Žinai, o man atrodo, kad tas juodas vyras tavo mamą vis dėl to pavijo…

***

Kalbasi dvi draugės:
– Kokio vaikino ieškai: blondino, bruneto?
– Norėčiau rudaplaukio, nes mano svetainės baldai rudi.

***

Arabo žmona išvažiavo uždarbiams į Izraelį ir grįžo namo nėščia. Vyras:
– Bjaurybe, ką padarei? Gėda!
– Kokia gėda? Juk atsivežiau žyduką – įkaitą!

***

– Kaip tu jautiesi ištekėjusi už menininko?
– Nuostabiai! Mes nežinome, kas tai yra nuobodulys. Jis piešia, aš verdu. Ir kai viskas būna baigta, mes spėliojame, kas tai galėtų būti.

***

Jauna žmona išvažiuoja pas savo motiną. Kai jos vyras vakare grįžta namo ir atidaro šaldytuvą, randa paruoštą vakarienę ir raštelį: "Skanaus, brangusis". Lovoje jis taip pat randa raštelį: "Netrukus grįšiu, brangusis". Kai jis nori apsirengti naują kostiumą, iš kišenės iškrenta dar vienas raštelis: "Kur susiruošei,
šunsnuki?"

***

Mokykloje:
– Vaikai, šiandien kartosime asmenavimą. Petriuk, išasmenuok veiksmažodį "gyventi" būtuoju kartiniu laiku.
– Aš miriau, tu mirei, jis, ji mirė…