Apie darbą, egzaminus ir mokyklą

Vienas vyrukas, bedarbis, atsiverčia laikraštį ir mato jame skelbimą: „Firmai reikalingas patyręs darbuotojas, kuris padėtų spręsti labai sudėtingas firmos problemas. Mėnesio alga – 150 000$.“
Vyrukas galvoja: už tokią algą aš galiu laisvai bet kokias problemas išspręsti…
Jis greitai nulekia duotu adresu ir sako:
– Aš čia pagal skelbimą…
Direktorius sako:
– Prašau, sėskit. Ar tikrai galite spręsti labai sudėtingas problemas?
– Laisvai! Už tokią algą aš jums bet kokias problemas spręsiu…
Surašė sutartį, pasirašė ir priėmė vyruką į darbą. Naujai iškeptas darbuotojas ir klausia:
– Na, jei jau pas jus įsidarbinau, tai gal galėtumėt pasakyti, iš kur jūs paimsite 150 000$ kiekvieną mėnesį mano algai?
Direktorius:
– O va čia ir bus pirmoji firmos problema…

***

Atėjo naujokas į golfo klubą. Taisyklių jokių nežino, lazdą pasiėmė, priėjo prie profesionalo ir sako:
– Tikriausiai seniai žaidi, gal gali paaiškint man taisykles? Aš čia pirmą kartą. Kaip čia žaist?
Profesionalas atsako:
– Kaip? Taigi pasiimi lazdą, pastatai kamuoliuką ir muši. O reikia pataikyti va į tą pievelę su vėliavėle. Matai, ten toli?
Naujokas pasistatė kamuoliuką, lazda tik šmaukšt! Kamuoliukas ir nuskrido link pievelės. Naujokas su profesionalu nubėgo pažiūrėt. Profesionalas žiūri – 2 centimetrai nuo duobutės!
Naujokas sako:
– Na o toliau ką daryt?
Profesionalas "apšalęs" sako:
– Nu… Nu dabar reikia šitą kamuoliuką įmušti į tą skylutę už 2-jų centimetrų…
Naujokas:
– Nu klausyk, nu tai reikėjo iš karto sakyt…

***

Vyksta egzaminas. Pilna auditorija studentų. Visi gauna begalę klausimų, o visi klausimai – testo principu: duoti keli atsakymai, reikia išsirinkt teisingą. Dėstytoja stovi prieky. Žiūri – gale vienas studentas pasiėmęs monetą išmeta ją į viršų, pagauna ir pasižiūri, kas iškrito – herbas ar skaičius. Pasižiūri – parašo atsakymą. Išmeta, pasižiūri, parašo atsakymą…
Dėstytoja galvoja: na šitas greit baigs…
Tačiau visi studentai jau parašė, tik vienas tas liko!? Dėstytoja ima nervintis – kiek gi galima… O tas vis sėdi ir mėto monetą, pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus… Pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus…
Dėstytoja neiškentus prieina prie studento ir klausia:
– Tai aš matau, kad jūs jau neberašot?
– Taip.
– Tai reiškia – baigėt?
– Ne. Dar ne. Dar nebaigiau.
– Tai kam jūs tą monetą mėtot?
– Matot, dėstytoja, noriu pasitikrint atsakymus…

***

Studentas kalbasi su savo mergina, irgi studente.
– Klausyk, Maryte, jei tau reikia pinigų, tai tu sakyk. Tik nesigėdyk, sakyk.
– Ne… Gal nereikia…
– Maryte, jei reikia, tai taip ir sakyk, kad reikia. Ko čia gėdytis?
– Nu žinai… Gal ir reikėtų…
– Nu va. Tai kiek tau reikia?
– O gal nereikia…
– Taigi sakyk, sakyk, jei reikia. Jei tik reikia, tai sakyk. Kokios čia problemos. Kiek tau reikia?
– Nu reikėtų…
– Tai kiek gi, kiek?
– Nu… 10 litų…
– Ne…. Aš tiek neturiu…

***

Moteris teisiama už vyro sumušimą. Teisėjas klausia:
– Kodėl jį taip sumušėte?
– Štai kaip viskas atsitiko: tą vakarą jis mane paėmė iš darbo, atvežė namo, paruošė puikią vakarienę, pakvietė į miegamąjį, kur tyliai grojo muzika ir degė žvakės, nurengė, nunešė į lovą ir tada, kad pradės juoktis: "Su balandžio pirmąja, brangioji!"

***

Mokytojas klausia mokinių:
– Kaip manote, kokio aukščio yra mūsų mokykla?
Petriukas:
– 1 metro ir 30 cm.
Mokytojas:
– Ir kodėl tu taip galvoji?
Petriukas:
– Aš esu 1 metro ir 50 cm, o ta mokykla daėdė mane iki kaklo, taigi 1 metras ir 30 cm.
Mokytojas susierzina:
– Petriuk, neišsidirbinėk, nes išmesiu iš klasės. Kaip manai, kiek man metų?
Petriukas:
– 44.
Mokytojas:
– Teisingai, atspėjai… Ir pagal ką taip sprendi?
Petriukas:
– Mano laiptinėj gyvena pusdurnis, o jam 22.

***

– Laba diena, ar turite Rokforo sūrio?
– O čia koks?
– Na, žinote, toks su pelėsiu…
– Aaa! Ne, neturim, bet turim Rokforo beliašų.