Apie suvirintojus, bobutes ir smegenis

Aš: Reikia užsirašyti, kol nepamiršau!
Smegenys: Reikia pamiršti, kol neužsirašė!

***

Atminkite, yra dvi frazės, kurios Jums gyvenime padės atidaryti visas duris: „stumti“ ir „traukti“.

***

Bažnyčia, sekmadienio popietė. Naujas kunigas skaito pamokslą apie tai, kaip reikia mylėti kiekvieną artimą savo ir atleisti priešams jų nuodėmes. Pabaigęs pamokslą prašo pakelti rankas tų, kurie suprato ir dabar jau atleis savo priešams. Pakyla koks pusė salės rankų. Kunigas atsidūsta, dar papamokslauja kokias 5 minutes, vėl klausia – kiek dabar jau atleistų. Pakyla koks 90% rankų. Kunigas užsispyręs – dar pamokslauja ir baigęs klausia – tai kiek gi jau dabar atleistų. Pakyla visos rankos, tik nenusakomo amžiaus babcia pirmam suole sėdi rankas sudėjus. Kunigas:
– Ponia, Jūs neatleisite savo priešams?
– Matai sūneli, aš priešų neturiu…
– Kaip taip gali būti? Ponia kiek Jums metų?
– Man, vaikeli, tuoj 93 bus…
– Ir po šitokio ilgo gyvenimo neturite nė vieno priešo?
– Neturiu. Aš visus tuos šūdžius pergyvenau!

***

Ryškiausias mano vaikystės prisiminimas? Pamenu, kartą iš smalsumo žvilgtelėjau į suvirinimo ugnį.

***

– Panele, ką veiksite penktadienio vakare?
– Hm, paskambink man šeštadienį po piet – papasakosiu.

***

Vakar skambino iš Lietuvos Pašto, klausė kur užsakinėjau tokią skanią arbatą.

***

Vyras ir žmona dalinasi dovanų gautą tortą. Vyras:
– Ot kokia tu, didžiausią gabalą pasiėmei.
– O kaip tu būtum daręs?
– Aš sau pasiimčiau mažiausią.
– Nu. Tai ir gavai mažiausią. Kas nepatinka?!