Geria zuikis ir meška miške. Pro šalį važiuoja lapė ir staiga užgęsta mašina. Lapė mąsto ką čia daryti ir pamato geriančius mešką su zuikiu:
- Vyručiai būkit draugai, padėkit pastumt, atsilyginsiu. Galėsit pasirinkt: nuperku antrą degtinės butelį, pavežioju jus po mišką savo mašina arba atsilyginu natūra.
Na zuikis su meška pasitarė, negi sunku draugei padėt, ir dar atsilygins. Dabar galvoja ką čia geriau pasirinkt. Zuikis sako:
- Ai ko ten po tą miska trankytis su ta mašina, dar vėl užges, paskui vėl - stumk, gal natūra?
- Klausyk, žvairį, kas ten žino kas per daiktas ta natūra, dar ims ir kokį šūdą įkiš...
- Žinai lape imam butelį, - tarė zuikis.
Lapė sutinka, tie pastumia, masina užsikuria, lapė atsiskaito. Toliau meška su zuikiu geria ir kalbasi:
- Žinai žvairy, gal padarėm klaida, gal visgi reikejo imt natūra, gal koks geras, brangus daiktas. Klausyk, bėk paklausk, kas ta natūra, kol, butely dar yra, jei ką apsimainysim.
Zuikis pasiveja lapę ir klausia:
- Lape paaiškink kas ta natūra?
Lapė:
- Na matai zuiki, čia toks dalykas... Kai nusimaunu kelnaites duodu tau, duodu meškai...
Parbėgęs zuiks meškai:
- Žinai, meška, gerai, kad ir neėmėm tos natūros. Čia toks dalykas, kai lapė nusimauna triūsikus duoda tau, duoda man, o kam mum jie - tau per maži,man per dideli.
Vaikšto vaikinukas gatve ir nusprendžia kad reikia su mergina susipažint. Prie vienos prieina ir sako:
- Mergaite, einam aš tau gėlių nupirksiu?
Mergina sako:
- Atleiskit, bet jūsų veidas, kaip užpakalis...., ir nueina. Nu ką, tas prieina prie kitos merginos ir sako jai:
-Mergaite, einam aš tau ledų nupirksiu.
- Atleiskit, bet jūsų veidas kaip užpakalis..
Na, bachūrėlis nusiminė, nuleido galvą, priėjo prie šulinio, žiūri liūdnu žvilgsniu į jį, o iš vidaus kaip tik balsas:
- Ei, vyrai, baikit šikt, mes čia dar dirbam!!!
Grįžo Valentinas iš komandiruotės anksčiau, atsirakino duris, įėjo į butą ir išgirdo iš miegamojo sklindančias aimanas.
– Kekšė, – sušnibždėjo jis.
Išėjo iš buto, užrakino duris ir nuėjo namo pas žmoną...
Eina du medžiotojai mišku. Staiga pirmas sako:
- Matei?
- Ką? , - klausia antras medžiotojas.
- Kiškis prabėgo.
- Ne, nemačiau.
Eina toliau, staiga pirmas vėl sako:
- Matei? Lapė prabėgo.
- Ne, nemačiau.
Eina toliau, staiga pirmas vėl sako:
- Matei?
Antras medžiotojas šįkart jau nenori apsigauti. Sako:
- Mačiau.
- Tai kodėl įlipai?
-Tėti, kodėl mūsų, Indėnų vardai tokie ilgi? Anglų vardai tai trumpi: Džonas, Džekas...
-Na, kaip tau čia paaiškinti sūnau... Vardus paveldėjome iš gamtos. Tavo mama gimė, kai krito rasa, taigi jos vardas Krentanti Rasa. Tavo sesuo gimė per saulėlydį, taigi jos vardas Saulėlydis. Ar supratai, Šikantis Bizone?