Pasiėmiau pagyvenusią mamą gyventi pas save ir dabar gailiuosi – grąžinti jos jau nebegaliu
Šiandien noriu pasidalinti labai asmeniška istorija, kuri mane stipriai išsekino ir privertė ieškoti išeičių. Galvoju, kad galbūt, kai pasidalinsiu tuo, kaip jaučiuosi, kažkas galės duoti protingą patarimą ar bent jau suprasti, per ką einu.
Taigi esu be galo pavargusi ir nežinau, kaip toliau su tuo susitvarkyti. Mano gyvenimas pasikeitė kardinaliai, ir aš nebežinau, kaip gyventi taip, kad ir mama būtų patenkinta, ir aš neperdegčiau. Ar jūs buvote kada nors panašioje situacijoje? Galbūt galite pasidalinti, kaip susitvarkyti su artimųjų nuotaikų svyravimais, ir ar yra būdas gyventi taikiai po vienu stogu su vyresnio amžiaus giminaičiu?