Apie rusus, pesimistus ir optimistus

Ateina naujasis rusas į Šveicarijos banką:
– Noriu padėti pinigus į saskaitą.
– Kiek norite padėti?
Naujasis rusas pašnibždomis:
– Penkis milijonus dolerių.
Tarnautojas:
– Galite kalbėti garsiai, skurdo mes nelaikome yda.

***

Gudrus šuo-vedlys, liūties metu dvi valandas vedžiojo šeimininką po butą, imituodamas gatvės garsus.

***

Vyras ateina pas gydytoją:
– Norėčiau padaryti sterilizaciją.
– Na, čia labai sudėtingas sprendimas. Jūs gerai pagalvokite, su šeima pasitarkite…
– Jau pasitariau – septyniolika už, vienas susilaikė.

***

Kuo skiriasi pesimistas nuo optimisto? Kai pesimistas iš skalbimo mašinos ištraukia daugybę išskalbtų kojinių, jis galvoja: "O velnias, vienos trūksta…" Tuo metu optimistas: "O geras, viena atsarginė kojinė!"

***

Žodžiu, viename banko filiale smarkiai krito apyvartos, praktiškai, jokios operacijos nevyksta. Vadovybė siunčia revizorių patikrinti.
Revizorius atvažiuoja dieną, pačiam darbų įkarštyje, įeina į operacijų salę. Tuščia. Visiškai. Ne, nu galvoja, kas čia dabar. Girdi šalia kabinete:
– Mesk triakę… O aš kozeriu …
Pasižiūri pro durų tarpą, banko filialo direktoriaus kabinete kortom žaidžia pats direktorius ir kiti pavaldiniai.
Na, galvoja, tuo aš jums parodysiu…
Eina į operacijų salę, spaužia pavojau signalą, sirena kaukia. Atleidžia mygtuką. Klausosi.
– O aš dama… O pas mane devynakė …
Na, galvoja, na, dabar tai tikrai parodysiu.
Vėl spaudžia mygtuką, pavojaus signalą, sirena kaukia. Atleidžia mygtuką. Girdi.
– O aš vėl koziriu …
Revizorius net pajuodęs iš pykčio. Na, galvoja, na, dabar tai jums tikrai parodysiu.
Spaudžia mygtuką, pavojaus signalą, sirena kaukia. Atleidžia mygtuką.
Staiga atsilapoja durys, įeina oficiantas iš gretimo baro su padėklu pilnu alaus:
– Na, skubu gi, skubu…

***

Brangus Dieve, prašau, atsiųsk drabužius visoms vargšėms damoms, esančioms tėčio kompiuteryje, Amen.

***

Erelis sėdėjo medyje, poilsiavo ir nieko nedarė. Mažas zuikis pamatė erelį ir paklausė: – O man galima sėdėti taip, kaip Jums ir nieko nedaryti? – Žinoma, kodėl gi ne, – atsakė paukštis. – Zuikiukas sėdo po medžiu ir pradėjo ilsėtis. Staiga pasirodė lapė, sugriebė zuikiuką ir jį suvalgė. Moralas: tam, kad sėdėti ir nieko neveikti, Jūs turite sėdėti labai, labai aukštai.