Apie žvejus, pasimatymus ir gėjus

Susitinka prie ežero jaunas ir senas žvejys. Išsikalba.
Jaunasis klausia senojo:
– Klausyk, kiek kartų žvejoju, tiek tave prie ežero sutinku.
Kaip tau pavyksta iš namų taip dažnai į žvejybą išeit?
Senasis:
– Na aš darau taip: anksti ryte atsikeliu iš lovos, tada pakeliu užklotą, kur žmona miega ir labai garsiai sakau: „Oho koks užpakalis! „. Tada žmona pradeda rėkti „Eik tu naaa….! „.
Na, aš susirenku žvejybos reikmenis ir einu žvejot.
Jaunasis žvejys pagalvojo, kad sistema nebloga ir reikėtų jam pabandyt.
Kitą dieną jaunasis žvejys į žvejybą neatėjo. Atėjo tik dar kitą dieną.
Senasis jo klausia:
– Na tai ko vakar į žvejybą neatėjai?
Jaunasis:
– Žinai, vakar anksti ryte atsikėliau iš lovos, tada pakėliau užklotą, kur žmona miega
ir garsiai pasakiau „Oho koks užpakalis! „.
O pats tada pagalvojau „Na**ui man ta žvejyba… “

***

Du požiūriai:

Vaikinas:
– Sėdim su Juste , žiūrim televizorių, galvoju, kaip čia ją apkabinus… Tik staiga matau, kad ji samonės neteko, akys užmerktos, ant manęs užkrito, pliaukštelėjau per žandus porą kartų, atsipeikėjo, paskui kažko supyko, apsiverkė ir pabėgo.

Mergina:
- Sėdim su Gintaru, žiūrim televizorių, galvoju, kaip būtų gera, jei apkabintų, pabučiuotų… Kažkaip atsipalaidavau, užsimerkiau, prisiglaudžiau prie jo, o jis man – į snuki, į snukį.

***

Petras nusprendė, kad daugiau nereikia slėpti nuo tėvų, kad jis yra homoseksualus.
Jis atėjo į virtuvę ir tarė mamai:
– Mam, žinai, aš tau turiu kai ką pasakyti – mam, aš esu gėjus.
Motina nieko nesakė ir toliau maišė puodą.
Petras jau norėjo pakartoti, pagalvojęs, kad motina jo neišgirdo, tačiau ji atsisuko ir paklausė:
– Tu gėjus? Ar tai reiškia, kad į burną imi kitų vyrų pim*alus?
– Na, hmmm, tikrai, tai tiesa – suirzo Petras.
Bet motina vėl nieko nesakė, nusisuko ir ėmė toliau maišyti puodą. Staiga atsigręžė ir su šaukštu vožė sūnui į kaktą:
– Tu man dar kada nors pasiskųsk, kad neskaniai valgai!

***

Šnekasi studento tėvas su dėstytoju:
– Man atrodo, kad mano sūnus neišlaikys Jūsų egzamino, – sako studento tėvas.
Dėstytojas:
– Ot kertam iš 1000 Lt, kad jis išlaikys.

***

Viena draugė sako kitai:
– Kaip tu vis atspėji, kada skalbti? Aš tik išskalbiu, padžiaunu – ir iškart lietus.
– Matai, – atsako pirmoji, – aš ryte atsegu vyrui klyną ir patikrinu: jei tas daiktas kairėje – skalbiu, jei dešinėje – ne.
– O, kaip paprasta! – sušunka pirmoji ir išlekia.
Sekantį rytą atbėga ir klausia:
– Atsegiau saviškiui ir nežinau, ką daryti – daiktas stovi per vidurį! Skalbt ar ne?
Pirmoji:
– Kvaile, kas gi skalbia per šventes??

***

Parduodu chameleoną.
Žalios spalvos.
Ne – mėlynos!
Ne…geltonos…
Nu geras.
Ne, nebeparduodu.

***

Vyras po ilgo laiko atsigavo iš komos. Jo žmona nuolat buvo prie jo. Atsimerkęs jis tarė savo žmonai, sėdinčiai greta jo patalo:
– Tu buvai su manim pačiu sunkiausiu metu. Kai aš netekau darbo – tu mane palaikei, kai į mane šovė ir sužeidė – tu buvai šalia, kai žlugo mano verslas – tu buvai čia, kai mes netekome savo namo – tu buvai su manimi, kai sušlubavo mano sveikata – tu nepalikai manęs. Tu žinai, Marta, ką aš manau?
– Ką brangusis? – šypsodamasi švelniai tarė žmona, ir jos širdį užliejo šilti jausmai.
– Aš jau imu manyti, kad tu neši nelaimes..